bilkšt

bilkšt: bìlkšt interj., bil̃kšt 1. bilst (kartojant nusakomas beldimo, sutrenkimo garsas): Ji atbėga – bìlkšt bìlkšt bìlkšt į duris Jrb. 2. virtinkš: Tempė tempė kumelė vežimą, bil̃kšt – ir išvirto [iš pleškių] Jrb. 3. šiaip kokiam staigiam veiksmui žymėti: Ta kumelė pastipo, bìlkšt ir nusipirko kitą Skr.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats … Dictionary of the Lithuanian Language
apvirsti — apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias